Praėjusiais metais Lietuva neįsisavino 472 mln. eurų europinės paramos. Šiemet per pirmus du mėnesius į šalies biudžetą surinkta mažiau pajamų, negu planuota, tačiau nei finansų ministrė Gintarė Skaistė, nei premjerė Ingrida Šimonytė, kuri „žino“, kad jos Vyriausybė dirba „puikiai“, tame problemos neįžvelgia.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas atliko rengiamos naujos 2024-2028 m. valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo programos parlamentinę kontrolę ir nustatė, kad 2025 m. tam numatyta skirti tik milijoną eurų, kurio užteks išasfaltuoti tik du kilometrus.
„Apima negera nuojauta, kad vis dar esanti valdžioje konservatorių, liberalų ir laisviečių koalicija vos ne tyčia stabdo investicijas ir kelių infrastruktūros vystymą, kad galėtų pagrįsti savo taip siekiamą mokesčių didinimą ir naujų įvedimą, – niūriomis įžvalgomis pasidalino Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. – Praėjusiais metais, manyčiau, dėl valdančiųjų kompetencijos stokos, Lietuva prarado beveik pusę milijardo eurų. Šiemet, vėlgi kaip jų vadovavimo šaliai pasekmė, į biudžetą surenkama mažiau pinigų, tačiau tuo pat metu vis garsiau kalbama apie tai, kad būtina apmokestinti nekilnojamąjį turtą ar įvesti naują „gynybos mokestį“ bei leidžiami šimtai tūkstančių reklamai apie 4 proc. BVP skyrimą šalies gynybai. Specialistai šią idėją vadina utopine, pirmiausia dėl to, kad valdžia taip ir nesiteikia paaiškinti, kam konkrečiai būtų skiriami surenkami pinigai. Jiems, įpratusiems taškyti valdiškas lėšas, kaip suprantu, svarbiausia yra iki kadencijos pabaigos spėti dar kartą apiplėšti šalies žmones.“
Visiškai kitaip, politiko vertinimu, situacija atrodytų, jeigu Vyriausybė dirbtų kaip priklauso.
„472 mln. eurų ES parama tikrai būtų leidusi sukurti naujas darbo vietas ar patobulinti jau esamas, kas generuotų didesnes įmonių pajamas ir, atitinkamai, būtų surenkama daugiau mokesčių, – paprastą ekonominę tiesą priminė J. Pinskus. – Tas pats taikytina ir keliams. Jau ne kartą sakiau – pasimokykime iš lenkų. Jie ne tik rado būdų, kaip pritraukti investicijas infrastruktūros gerinimui, bet ir sutvarkę kelius paskatino regionų atsigavimą. Lietuvai reikia eiti tuo pačiu keliu, kadangi ji stipri bus tik tuomet, kai bus stiprūs regionai. Deja, visą dabartinės valdžios kadenciją susiduriame tik su jų naikinimu. Per mokyklų uždarymą, per planuojamus naujus mokesčius būstams ar automobiliams, per kelių netvarkymą ir t.t. Kalbant apie pastaruosius, bijau, kad rimtai jais neužsiėmus dabar, Lietuvoje žvyrkelių ne tik kad nemažės, bet net ir ims daugėti, nes kai kurių regioninių kelių asfalto būklė jau ima kelti pavojų transporto priemonėms, tad vos ne saugiau būtų jį iš viso nuimti. Ir tai „sukūrė“ tie, kurie prašė iš Lietuvos „daugiau jėgos“. Paguosti galėtų tik viena – jų kadencija baigiasi mažiau negu po pusmečio, todėl Lietuvos, ir ypač – regionų, gyventojams reikėtų labai gerai pagalvoti, kam artimiausiems keturiems metams patikėti valdžios vairą, idant paskui vėl netektų gailėtis.“