Kiekvienas Lietuvos regionas yra savitas – tai unikali istorija, tarmė, kultūra, papročiai, tradicijos ir dainos.
Kiekviename regione gausu nuostabių miestų ir miestelių, juose gyvenančių puikiausių žmonių. Nepaisant skirtumų, Lietuvos regionai yra šalies pamatas, iš jų vienybės bei susitelkimo gimė ir buvo išsaugota Lietuva, kuria šiandien galime džiaugtis ir didžiuotis. Kurdami klestinčią Lietuvą, negalime pamiršti regionų, privalome mažinti jų atskirtį, integruoti ir telkti, rūpintis, puoselėti ir stiprinti, išsaugodami jų unikalumą, dvasią ir žavesį.
Kaip gera matyti, kad miestai ir miesteliai šiandien bunda, keliasi, grąžinasi, yra naujai atrandami ir tampa vis didesniu traukos objektu. Privalome daryti viską, kad šis procesas nenutrūktų, o dar sparčiau judėtų pirmyn. Puiku ir vėl matyti žmonių̨ akyse meilę savo kraštui, gera klausytis istorijų̨ apie sugrįžimą̨ namo, į savo gimtąjį̨ kraštą̨, iš ilgų klajonių̨ po tolimus kraštus. Smagu matyti žmonių̨ džiaugsmą̨ dirbant ir kuriant savo ateitį čia. Maži Lietuvos miesteliai pavergia vis daugiau žmonių̨ širdžių̨, vis daugiau jaunimo, pavargusio nuo didmiesčių̨ triukšmo ir bėgimo, randa prieglobstį čia, kur tvyro ramuma, kur supa nuostabi gamta ir nuoširdus žmonės, kur bėgioja ir auga jų laimingi vaikai.
Lietuva priklauso mums – kiekvienam iš̌ mūsų – todėl turime rūpintis ir puoselėti kiekvieną jos kampelį. Tik savo pačių pavyzdžiu galime įskiepyti meilę Tėvynei, gimtinei, tautai ir šeimai, o svarbiausia – žmogui. Kiekvienas turime klausti ne ką̨ dėl manęs turi padaryti Lietuva, o ką̨ galiu dėl savo krašto padaryti aš̌. Tai yra kertinė idėja, klestinčio krašto sąlyga.
Kraštas – tai ne tik gamta ir aplinka. Kraštas – tai pirmiausiai žmonės. Žmonės su savo istorija, jausmais, džiaugsmais ir lūkesčiais. Kiekvienas ne tik sostinėje, bet ir regione gyvenantis žmogus yra lygiai taip pat svarbus ir reikalingas, turi būti gerbiamas ir gyventi oriai. Žodžiai „regiono gyventojas“ turi tapti klestinčio, laisvo ir laimingo žmogaus epitetu. Kiekvienas turi būti išgirstas ir suprastas. Juk kartais reikia tik labai nedaug – įsiklausyti. Tik girdimi, susitelkę̨, būdami vieningi, turėdami bendrą tikslą̨, Lietuvos regionai tūrės šviesią ateitį. Mylinčią̨, išmintingą̨ ir laimingą.