Praėjusių metų lapkritį Lietuvos regionų partijai priklausantys parlamentarai Jonas Pinskus ir Andrius Palionis Seimui pateikė nutarimo projektą, kuriuo buvo siekiama pavesti Valstybės kontrolei iki 2024 m. gruodžio 1 d. atlikti valstybės valdomos AB „Ignitis grupė“, valstybės valdomos AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir valstybės įmonės Registrų centras (RC) 2021 ir 2022 biudžetinių m. finansinį, veiklos ir atitikties valstybinį auditą,
bei įvertinti audituojamų subjektų materialinių, finansinių ir darbo išteklių naudojimo ekonomiškumą, pirkimų poreikio / pirkimų vykdymo efektyvumą ir rezultatyvumą ir t.t. Deja, valdančioji dauguma šios opozicijos politikų iniciatyvos nepalaikė ir pasiūlymas buvo atmestas.
Pastarosiomis dienomis tapo žinoma, kad RC darbuotojai bendrininkavo su nusikaltėliais, kurie, suklastoję dokumentus, užvaldė svetimą nekilnojamojo turto plėtros bendrovę ir ištuštino jos sąskaitą. Tai galutinėje nutartyje konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad finansinių nuostolių patyrusiam verslininkui valstybė su nusikaltėliais privalės solidariai atlyginti žalą.
„Kadangi Registrų centras buvo viena tų įmonių, kurių audito mes siekėme, galima daryti prielaidą, kad jam valdantieji kelią užkirto žinodami apie ne visai skaidrią RC darbuotojų veiklą arba bijodami, kad aikštėn iškils ir daugiau nešvarių darbelių, – garsiai svarstė Lietuvos regionų partijos pirmininkas J. Pinskus. – Visuomenę pasiekė tik viena istorija, o kiek jų gali būti tiek RC, tiek kitose valstybinėse įmonėse, kurių nebuvo leista audituoti?“
Abejonių dėl šių įmonių veiklos skaidrumo politikas turėjo ir daugiau.
„Lietuvos geležinkeliai atleidžia eilinius darbuotojus, tačiau jų vadovai gauna milžiniškus atlyginimus. „Ignitis grupei“ priklausantis ESO „apsiskaičiavo“ su žmonių pinigais, tačiau permokas grąžina labai nenoriai. RC, kaip paaiškėjo, draugauja su nusikaltėliais, už ką turėsime sumokėti mes visi, tačiau Vyriausybei tai nekliūna, – nemalonią tiesą įvardino Seimo narys. – Užtat valdžia skuba žmonėms įbrukti naujus mokesčius, nes trūksta pinigų krašto gynybai. O gal jų atsirastų atlikus išsamų visų trijų minėtų įmonių auditą ir įvertinus, kaip jos naudoja finansinius bei ekonominius išteklius? Galbūt joms tikrai nereikia tiek turtų, kiek jos dabar valdo, o vadovų atlyginimai galėtų būti mažesni? Be to, atliktas auditas visuomenei parodytų, kad valdžia solidarizuojasi su ja, rūpinasi žmonių gerove ir siekia, kad valstybinės įmonės, apie ką daug prieš rinkimus kalbėjo konservatoriai, veiktų skaidriai ir vadovautųsi aukštais moralės standartais. Vienas auditas duotų atsakymus į daugybę klausimų, bet, vertinant bendrą situaciją, susidaro įspūdis, kad kaip tik tokios viešumos valdantieji ir bijo.“